Ji keliauja bet kuria kryptimi, kuria papučia vėjas, palengva, laisvai, visiškai nerūpestingai. Nevaržoma laiko ji tenkina savo lengvabūdiškas užgaidas. Saulė jau aukštai danguje, kai ji pabunda šieno kupetoje – poilsio vietoje, kuri jau pažįstama po miglotų vyno malonumų prisisunkusios nakties. Jos oda tebedvelkia išdžiūvusio prakaito pėdsakais ir dūmų šydu, kvapą sustiprina vidurdienio kaitra. Kas žino, kokia bus ši diena? Gyvenimą lemta gyventi, o ji yra La Femme Bohème.