Pasakojama, kad Samarkandas nekilo iš akmens, jis išaugo iš maldos dūmo.

Naktį, kai dangus pravėrė savo vartus,

keturi vėjai atnešė keturias šerdis:

santalmedžio šilumą,

gėlių sielą,

ambros švytėjimą,

muskuso šešėlį.

Jie nusileido ant mėlynųjų kupolų

tarsi tyli palaima, ir miestas prabudo kvepėdamas lyg pati aušra.

Nuo tada Samarkandas turi savo tylią odę —

vaisių saldų dvelksmą, gėlių nakties šnabždesį, karavanų kelio dulkes,

kuriose dar rusena praeities smilkalai.

Sako, jei klausaisi širdimi, o uodi siela —

girdėsi, kaip miestas kalba kvapu.

Ir tai bus kalba, kurią pažįsta tik tie,

kurie kadaise ėjo šviesiuoju Šilko keliu.

„Samar Kand“ – spindinčios bergamočių ir saldžiųjų apelsinų natos, pereinančios į kvepenės, snapučio, ylang-yango ir juodųjų serbentų širdį, taip kurdamos gėlių, vaisių ir subtiliai žalių tonų harmoniją. Ambra bei odiniai atspalviai su pačiuliu, santalmedžiu, muskusu, tongapupėm ir karamele suteikia gilų, ramų ir elegantišką aromatą, kuris alsuoja rytais.