Baltimorės kapinės. Sausio 19 d. Tamsoje juodai apsirengęs skrybėlėtas vyras, pasiramsčiuodamas lazda, prieina prie Edgaro Allano Poe kapo, padeda tris rožes, įsipila į taurę „Martell“ konjako, nebyliai išgeria poetogarbei, nugertą butelį pastato šalia rožių ir nueina. Pasakojama, kad šį ritualą per kiekvieną E. A. Poe gimtadienį paslaptingasis poeto gerbėjas, pramintas Poe Toasteriu („tostų skelbėju“), kartojo ne vieną dešimtmetį.

„Nevermore“ („Niekada“), kurie pavadinimą gavo iš E. A. Poe eilėraščio apie prarastą meilę „The Raven“ („Varnas“) ir kuriais paryžietė Anne-Sophie Behaghel pasakoja baugiai gražią Poe Toasterio ištikimybės istoriją:

... ant ledinio muskato, aldehido ir juodųjų pipirų betono atsiranda trys sodrios vynu įmirkusios skirtingų rūšių rožės, panardina į gilų kvapą, kiek apsvaigina ir pamažu nyksta verpetuodamos šafrano, kedro, baltosios medienos ir ambrokso aromatus. Rodos, girdėti, kaip kažkas ritmingai kranksi burtažodį: „Niekada. Niekada. Niekada“...