Aš esu klajoklis, vedamas tik dykumos saulės. Ji glosto karščiu mano odą tiek, kad nakties vėsumoj sugrįžtų, apgaubtų šiluma ir saugotų... Miglotas karštis žymi mano taką per smėlynus, kurie šoka kopose ir pradingsta vėjyje. Auksinio miražo jūra: mano siela nutvieksta gintaro šviesos. Čia norėčiau likti amžiams - laisvės pojūtis toks beribis, kad rodos galėtum pabučiuoti dangų.