Skrydis Paryžius–Rio. Jis viliasi, kad po šios ypatingos savaitės ją vėl išvys. Kiekviena diena be jos – amžinybė.

Mintyse – prisiminimai: daug juoko vakarieniaujant, vaikystės Brazilijoje prisiminimai, pokalbiai apie Auguste'ą Comte'ą ir Stefaną Zweigą Petropolyje…

Laiškas paskatina jį suskubti į Rio: „Pasiilgau tavo kvepalų…“ Jis „dėvi“ šiuos kvepalus šiandien. Ryški, šviesi, džiugi mango, mandarinų ir ananasų gaiva palaipsniui užleidžia vietą gilioms santalmedžio, vetiverijos ir muskuso natoms. O kompozicijos širdyje – ugninga ir aistringa rožė, menanti jausmingą jų bučinį tąnakt.

Gurkšnojant garsųjį „Frapin“ konjaką pasigirsta piloto balsas: „Liko tik 6 valandos iki nusileisime Rio...“

Apima jaudulys ir pojūtis, kad tuoj išsipildys meilės pažadai.

Galvoje skamba: „ Šešios valandos iki Rio...“